Masinio naikinimo ginklai Lietuvos arsenale

Suprantu tema jau buvo paliesta n kartų, bet diskusija visada vyko labiau fantastiniame lygyje, prilygstančiame "o kas, jeigu nusileistų ateiviai".

Tačiau dabar situacija kardinaliai pasikeitusi.

JAV apleidžia Europą. Trumpas akivaizdžiai flirtuoja su diktatūromis, padlaižiauja Š.Korėjai, Rusijai, net Kinijai, nors pastoviai rėkdavo apie CHYYYna. Tai pasitikėjimo Amerikos partneriams nekelia, jų saugumo garantijos tampa niekinės.

Europa - susiskaldžiusi, auga nauja politinių vatnikų banga (AfD, etc.). Taip pat beveik per 3 karo metus nesugebėjome perlipti per save ir įsijungti karo industrijos. Ginklų gamyba stringa, eilės milžiniškos, užsisakius tankų galime jų nesitikėti kokius 2-3 metus. Per tiek laiko Mordoras prisigamins T-72 bent kelis tūkstančius. Gaunasi katės ir pelės žaidimas. Išvada: geriausiu atveju turime laiko pasiruošti iki 2030 metų.

Pamenu pagrindinis anti-argumentas prieš branduolinius ginklus - "iš kur gauti lėšų tavo tiems branduoliniams ginklams, kai mes net 2% BVP neskiriam gynybai, nebenusišnekėk".

O su 6% dar būtų nusišnekėjimas? Su 8%?

Kas labiau apsišvietę šiuo klausimu, pasidalinkite mintimis apie mūsų galimybes. Nes esmė yra viena - jei ukrainiečiai nebūtų atidavę savo branduolinių ginklų, orkai jų šeimų šią dieną nežagintų.